- klapata
- ×klapatà sf. (2) K, NdŽ; R žr. 1 klapatas: Mano galvai klapatà su tuomi seniu J. Matai, kokia klapatà tavie, kad apsiėmei našlaitį auginti J. Ė kokią klapãtą turi su jaisiais (svečiais) J. Taigi padėkit jau vindelių visą klapãtą ir stakles, iki vėl reikės, į pašalį kiškit K.Donel. Paverbuosim siratas, nebus nieko klapatos JD1120. Vis ma[n] galvoj klapata JD111. Dėku tavei, matušėlė, už paauginimą, už klapatas JD1482. Vasarą važiuoti į mišką daug klapatos Snt. Klapatà dabar jam – karvutė pastipo Sdr. Daug klapatos darė Ns1850,2.
Dictionary of the Lithuanian Language.